Von der Leyen: Rusija vykdo pilkąją kampaniją prieš Europą

Rusijos Pilkoji Zonos Kampanija: Grėsmė Europai ir Baltijai
TL;DR
- Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen įspėjo apie Rusijos „pilkąją zonos kampaniją“ – tyčinius oro erdvės pažeidimus ir hibridines atakas prieš Europą [1].
- Incidentai apima rusų naikintuvų skrydžius Lenkijoje, Estijoje, Rumunijoje ir kitur bei dronų veiklą virš karinių bazių.
- Europos Sąjunga (ES) raginama stiprinti gynybą, kurti „dronų sieną“ ir pereiti prie aktyvaus atgrasymo.
- Lietuvai ir Baltijos šalims tai reiškia didesnį saugumo poreikį rytiniame flange.
Nauja Rusijos Grėsmė Europai
2025 m. spalio 8 d. Strasbūre Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen kreipėsi į Europos Parlamento narius, įspėdama apie Rusijos vykdomą „pilkąją zonos kampaniją“ prieš Europą [1]. Ši strategija apima tyčinius oro erdvės pažeidimus Lenkijoje, Rumunijoje, Estijoje, Danijoje, Belgijoje ir Vokietijoje. Rusų naikintuvai kerta sienas, o neautorizuoti dronai skraido virš oro uostų ir karinių bazių. Von der Leyen pabrėžė, kad šie veiksmai yra apgalvoti, siekiant išlaikyti neigimo galimybę ir didinti įtampą tarp šalių.

Tai nėra pavieniai incidentai – tai nuosekli strategija, kurią papildo kibernetinės atakos, rinkimų kišimasis ir dezinformacija, nukreipta silpninti paramą Ukrainai. Europos misija keičiasi iš taikos išlaikymo į aktyvų atgrasymą, o tai ypač aktualu Baltijos šalims. Jei gyvenate Lietuvoje ar kitoje rytinio flango šalyje, artimiausiu metu galite pastebėti intensyvesnes diskusijas apie gynybos stiprinimą. Svarbu suvokti, kad be aiškaus atskaitos taško tokios grėsmės gali klaidinti ir menkinti situacijos rimtumą. Ši kampanija kelia klausimų apie ES ir NATO pasirengimą reaguoti į hibridines grėsmes. Kaip Europa gali apsisaugoti nuo veiksmų, kurie formaliai nėra karas, bet nuolat didina įtampą? Atsakymai į šiuos klausimus formuos regiono saugumo politiką artimiausiais metais.
Hibridinės Agresijos Mastas
Rusijos oro erdvės pažeidimų dažnis pastaraisiais metais reikšmingai išaugo. NATO užfiksavo didelį skaičių incidentų, susijusių su Rusijos kariniais orlaiviais prie Aljanso sienų [1]. Von der Leyen akcentavo, kad tai nėra atsitiktiniai veiksmai, o nuosekli kampanija, skirta testuoti Europos reakciją. Be to, dronų skrydžiai virš strateginių objektų, tokių kaip karinės bazės, atskleidžia technologinį hibridinės agresijos aspektą, kuris dar labiau komplikuoja gynybos planavimą.
Kopenhagos samite, vykusiame 2025 m. spalį, Europos lyderiai aptarė finansavimo galimybes gynybos srityje, pabrėždami „Pagaminta Europoje“ iniciatyvą [1]. Taip pat buvo iškelta idėja apie „dronų sieną“ rytiniame ES flange, kuri apsaugotų ne tik nuo oro grėsmių, bet ir nuo migracijos ginklavimo bei šešėlinio laivyno veiklos. Ekspertai mano, kad šių priemonių įgyvendinimas gali užtrukti kelerius metus, tačiau delsimas tik leis pilkajai zonai plėstis.
Ši situacija rodo, kad Europa turi greitai prisitaikyti prie naujų grėsmių formų. Hibridinės atakos, apimančios tiek fizinius, tiek skaitmeninius veiksmus, reikalauja kompleksinio atsako. ES šalys narės jau dabar svarsto, kaip paskirstyti resursus, kad būtų užtikrinta tiek oro erdvės, tiek kibernetinė apsauga.
Lietuva Kaip Rytinio ES ir NATO
Lietuva, kaip rytinio ES ir NATO flango dalis, yra tiesiogiai veikiama Rusijos strategijos. Oro erdvės pažeidimai Estijoje ir Lenkijoje aiškiai signalizuoja, kad saugumo rizikos mūsų regione tik didės. NATO oro policijos misijų skaičius Baltijos šalyse pastaraisiais metais reikšmingai išaugo, o tai atspindi augančią įtampą [1].
Hibridinės atakos, tokios kaip dezinformacija ar kibernetiniai išpuoliai, gali turėti tiesioginį poveikį Lietuvos gyventojams – nuo rinkimų procesų iki kasdienės informacijos patikimumo. Jei esate smulkaus verslo savininkas ar dirbate viešajame sektoriuje, artimiausiu metu galite pajusti griežtesnes kibernetinio saugumo taisykles ar rekomendacijas. Vietos valdžios institucijos jau dabar raginamos stiprinti bendradarbiavimą su ES institucijomis, siekiant greičiau reaguoti į galimas grėsmes.
Lietuvai ir Baltijos šalims tai reiškia būtinybę investuoti į gynybos pajėgumus ir stiprinti regioninį bendradarbiavimą. Be to, svarbu informuoti visuomenę apie hibridinių atakų pavojus, kad būtų išvengta panikos ar dezinformacijos plitimo. Saugumo ekspertai pabrėžia, kad budrumas ir pasirengimas yra esminiai veiksniai, siekiant apsisaugoti nuo šių grėsmių.
Galimi Raidos
Rusijos pilkosios zonos kampanija gali vystytis keliais keliais. Žemiau pateikiama galimų trajektorijų lentelė, remiantis dabartiniais duomenimis ir ekspertų vertinimais [1]:
**Scenarijus** | **Tikėtina raida (per 6–12 mėn.)** | Stulpelis 3 | ||||
---|---|---|---|---|---|---|
Eskalacija | Oro erdvės pažeidimų skaičius reikšmingai auga [1]. | Dažnesnės NATO misijos, didesnės gynybos išlaidos. | ||||
Stabilizacija su diplomatija | ES ir Rusija randa minimalų dialogą per tarpininkus. | Įtampa sumažėja, bet hibridinės atakos tęsiasi. | Hibridinių atakų diversifikacija | Dronų ir kibernetinių atakų dažnis pastebimai didėja [1]. | Reikalingos investicijos į technologijas. |
Šie rodo, kad net ir geriausiu atveju Baltijos šalys turės išlaikyti budrumą. Von der Leyen pasiūlymas dėl „dronų sienos“ galėtų tapti ilgalaikiu sprendimu, tačiau jo įgyvendinimas reikalauja didelių resursų [1]. Svarbu išlikti atsargiems – o kas, jei situacija pasuks nepalankia kryptimi?
Svarbiausi Klausimai ir Atsakymai
Dažnai kyla klausimų, kas yra pilkoji zonos kampanija ir kodėl ji tokia pavojinga. Tai strategija, kai veiksmai atliekami žemiau karinio konflikto slenksčio, siekiant išlaikyti neigimo galimybę. Pavyzdžiui, oro erdvės pažeidimai ar dronų skrydžiai formaliai nėra karo veiksmai, bet kelia įtampą [1].
Lietuvai tai ypač svarbu, nes kaip rytinio NATO flango dalis, mūsų šalis yra tiesioginėje rizikos zonoje. Hibridinės atakos, tokios kaip dezinformacija ar kibernetiniai išpuoliai, gali paveikti visuomenę ir ekonomiką artimiausiu metu [1]. ES planuoja stiprinti gynybą per „dronų sieną“ rytiniame flange, plėsti finansavimą ir peržiūrėti politiką, pereinant nuo taikos palaikymo prie aktyvaus atgrasymo [1].
Šie klausimai atspindi platesnį susirūpinimą dėl Europos saugumo. Kaip ES ir NATO reaguos į šias grėsmes? Ar pavyks sukurti veiksmingą apsaugą nuo hibridinių atakų? Atsakymai į šiuos klausimus bus aiškesni per artimiausius mėnesius, stebint tarptautines iniciatyvas.
Esminiai Faktai ir Rekomendacijos
Rusijos pilkoji zonos kampanija yra nauja realybė, kurią Europa, o ypač Baltijos šalys, turi priimti rimtai. Svarbiausia dabar – stebėti NATO ir ES veiksmus per artimiausius kelis mėnesius, ypač dėl „dronų sienos“ iniciatyvos ir gynybos finansavimo. Taip pat verta sekti vietos valdžios pranešimus apie kibernetinio saugumo rekomendacijas, nes hibridinės atakos gali paliesti kiekvieną iš mūsų [1].
Atrinkome jums reikšmingiausią informaciją, kad galėtumėte greitai suvokti situacijos esmę. Per artimiausias 90 dienų verta stebėti ES gynybos iniciatyvas – nuo jų priklausys regiono saugumo kryptis.
Pastaba dėl finansų:
Šiame straipsnyje pateikta informacija yra skirta tik informaciniams tikslams ir neturėtų būti laikoma finansiniu ar investiciniu patarimu.
Šaltiniai
_Sutaupėme jums laiką – visi esminiai šaltiniai čia._
[1] Euronews – Russia is waging 'grey zone campaign' against Europe: von der Leyen [2025-10-08]