„Dronų Siena“ Prie Rusijos ir Baltarusijos: Ką Žada 2028-ieji?

Svarbiausi Faktai Trumpai

• **Kas įvyko?** Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė, kad pirmasis „dronų sienos“ etapas, skirtas stebėti sieną su Rusija ir Baltarusija, bus paruoštas iki 2028 m. pradžios.

• **Kodėl svarbu?** Ši iniciatyva stiprina Baltijos šalių saugumą, reaguojant į hibridines grėsmes ir regiono geopolitinę įtampą.
• **Ką daryti?** Stebėkite projekto eigą – tai gali paveikti tiek saugumo politiką, tiek vietos ekonomiką per ateinančius metus. Jei gyvenate pasienyje ar dirbate saugumo srityje, šios technologijos poveikį pajusite per 2–3 metus.

Projekto Pradžia ir Tikslai

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda 2025-10-02 paskelbė, kad pirmasis „dronų sienos“ etapas, apimantis sieną su Rusija ir Baltarusija, bus baigtas iki 2028 m. Ši iniciatyva, pradėta 2023 m. reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje, siekia sustiprinti regiono saugumą. Projektas apima 700 km ilgio ruožą, kurį stebės dronai ir sensoriai, o bendras biudžetas siekia 200 mln. €, iš dalies finansuojamas iš Europos Sąjungos (ES) gynybos fondo. Svarbu suvokti, kad tokie skaičiai ir terminai padeda įvertinti projekto mastą bei jo svarbą Baltijos šalims. Be aiškių atskaitos taškų, būtų sunku suprasti tikrąją šios iniciatyvos reikšmę.Prezidentas pabrėžė, kad tai esminis žingsnis regiono stabilumui užtikrinti.

„ „Tai ne tik sienos apsauga, bet ir mūsų visų saugumo garantas,“ – Gitanas Nausėda, Lietuvos prezidentas [1]“

Lietuva, bendradarbiaudama su Latvija ir Estija, siekia sukurti modernią stebėjimo sistemą, kuri padėtų greitai reaguoti į bet kokias grėsmes. Šis projektas taip pat atspindi Baltijos šalių vienybę ir ryžtą apsaugoti savo teritorijas. Svarbu suprasti, kad kiekviena šalis įneša savo indėlį, tačiau bendras tikslas išlieka tas pats – užtikrinti stabilumą ir saugumą. Per ateinančius metus bus matyti, kaip greitai ir efektyviai šis planas bus įgyvendintas, o visuomenė turės galimybę stebėti, kaip technologijos keičia pasienio apsaugos principus.

Regiono Saugumo Kontekstas

„Dronų sienos“ projektas apima Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendradarbiavimą, siekiant sukurti modernią stebėjimo sistemą. Bendras sienos ilgis siekia 700 km, o investicijos numatomos apie 200 mln. €. ES gynybos fondas dengia dalį išlaidų, tačiau tiksli suma dar nėra galutinai patvirtinta. Pirmieji testai planuojami 2026 m., o pilnas pirmojo etapo įgyvendinimas numatytas iki 2028 m. sausio. Chronologiškai projekto eiga atrodo taip:- 2023-02-15 – Iniciatyva pristatyta Baltijos šalių susitikime Vilniuje.

• 2025-10-02 – Prezidentas patvirtino galutinį terminą – 2028 m.
• 2026-06-30 – Planuojami pirmieji dronų bandymai pasienyje.

Platesnis kontekstas rodo, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje ir 2022 m. Baltic Pipe sprogimas atskleidė, kaip lengvai gali būti pažeidžiama kritinė infrastruktūra. NATO (Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija) remia šią iniciatyvą ir ragina spartinti darbus, nes hibridinės grėsmės – dezinformacija, kibernetiniai išpuoliai, nelegali migracija – tik auga. Policijos vadovai pastebi, kad visuomenė tampa vis budresnė, net jei teisinių pažeidimų, susijusių su dronų veikla, kol kas nefiksuoja [2]. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tokios grėsmės reikalauja ne tik technologinių, bet ir visuomenės sąmoningumo sprendimų.

Ši iniciatyva taip pat atspindi platesnį Baltijos šalių siekį stiprinti savo pozicijas tarptautinėje arenoje. Bendradarbiavimas su NATO ir ES rodo, kad regionas nėra pasirengęs pasyviai stebėti situacijos, o imasi aktyvių veiksmų. Vis dėlto, išlieka klausimas, kaip greitai bus galima įgyvendinti visus planus, ypač turint omenyje galimus techninius ar politinius iššūkius. Svarbu, kad visuomenė būtų informuota apie projekto eigą, nes tai padeda sumažinti nežinomybę ir stiprina pasitikėjimą valdžios sprendimais. Be to, būtina užtikrinti, kad visi įsipareigojimai būtų vykdomi laiku, nes bet koks delsimas gali turėti neigiamų pasekmių visam regionui.

Ši technologija žada stipresnę sienų kontrolę

Sumažindama hibridinių grėsmių riziką, tokią kaip nelegali migracija ar kontrabanda. Lietuva ir kitos Baltijos šalys gali tikėtis didesnio saugumo pasienyje, o tai ypač svarbu geopolitinės įtampos kontekste. Vietos ekonomikoms šis projektas taip pat gali pritraukti investicijų į gynybos sektorių. Lietuva jau dabar skiria 2,5 % BVP gynybai, o „dronų sienos“ iniciatyva gali paskatinti technologijų plėtrą regione. Tačiau yra ir kita pusė – išlaidos gali augti, jei projektas vėluos, o Rusijos ar Baltarusijos kontrveiksmai, pavyzdžiui, elektroniniai trikdžiai, kelia papildomą riziką.

Latvija ir Estija remia šią iniciatyvą, tačiau baiminasi galimos eskalacijos su kaimyninėmis šalimis. Vietos bendruomenės pasienyje taip pat gali pajusti pokyčius – nuo didesnio saugumo jausmo iki galimų apribojimų kasdienėje veikloje. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tokie projektai dažnai keičia ne tik technologinį, bet ir socialinį kraštovaizdį. Todėl būtina užtikrinti, kad vietos gyventojai būtų tinkamai informuoti apie pokyčius ir jų poveikį. Be to, verta stebėti, kaip kiekviena šalis prisideda prie bendro tikslo, nes nuo to priklausys projekto sėkmė.

Lietuvai šis projektas reiškia ne tik techninį pasienio apsaugos atnaujinimą, bet ir galimybę stiprinti savo, kaip patikimos ES ir NATO narės, įvaizdį. Vis dėlto, svarbu išlaikyti balansą tarp saugumo priemonių ir kasdienio gyvenimo patogumų pasienio zonose. Per ateinančius metus bus matyti, kaip šis projektas paveiks ne tik gynybos sektorių, bet ir platesnį ekonominį bei socialinį kontekstą. Svarbu, kad visi suinteresuoti asmenys – nuo valdžios iki vietos bendruomenių – dirbtų kartu, siekdami užtikrinti sklandų iniciatyvos įgyvendinimą.

Galimi Scenarijai

AteityjeGalimos „dronų sienos“ projekto trajektorijos atrodo taip:

Svarbu suprasti, kad kiekviena šalis turi savo interesus ir iššūkius, todėl bendradarbiavimas tampa esminiu sėkmės veiksniu. Pirmiausia būtina apsaugoti pagrindą – užtikrinti finansavimą ir techninį pasirengimą, o tik tada siekti ambicingesnių tikslų. Štai kodėl taip svarbu stebėti ES fondų patvirtinimą ir kaimyninių šalių įsipareigojimus. Be šių elementų projektas rizikuoja strigti, o tai gali turėti neigiamų pasekmių visam regionui. Be to, verta atkreipti dėmesį į tai, kaip greitai bus galima reaguoti į galimus trikdžius, nes nuo to priklausys projekto tempas.

Per ateinančius metus bus matyti, kaip šie scenarijai išsivystys. Svarbu, kad visuomenė būtų informuota apie galimus pokyčius ir jų poveikį. Taip pat būtina užtikrinti, kad visi dalyviai – nuo valdžios institucijų iki technologijų tiekėjų – dirbtų kartu, siekdami bendro tikslo. Tik taip bus galima sumažinti rizikas ir užtikrinti, kad projektas būtų įgyvendintas laiku. Galiausiai, svarbu prisiminti, kad net ir mažiausi vėlavimai gali turėti didelį poveikį, todėl būtina iš anksto pasirengti visiems galimiems iššūkiams.

##Dronų siena

Tampa ne tik technologiniu sprendimu, bet ir Baltijos šalių vienybės simboliu, reaguojant į geopolitines grėsmes. Svarbiausia dabar – sekti, kaip greitai bus patvirtinti ES fondai ir ar 2026 m. testai vyks pagal planą. Taip pat verta stebėti Latvijos ir Estijos įnašus, nes nuo jų priklausys projekto tempas. Per artimiausias 90 dienų bus naudinga atkreipti dėmesį į ES fondų patvirtinimo signalus, nes jie nulems tolesnę kryptį. Laiko ekonomija yra svarbi, todėl visi esminiai faktai pateikti čia, kad galėtumėte greitai susipažinti su situacija.

Galima tikėtis, kad šis projektas taps svarbiu žingsniu stiprinant regiono saugumą. Svarbu išlikti budriems ir stebėti, kaip situacija klostysis per ateinančius metus. Tik bendromis pastangomis bus galima užtikrinti, kad Baltijos šalys išliktų saugios ir stabilios net ir sudėtingame geopolitiniame kontekste.

Šaltiniai

1. [1] LRT, „Lithuanian president says first stage of 'drone wall' could be ready by 2028“, 2025-10-02,
2. [2] Delfi, „Public growing more alert to drones despite no law breaches, says police chief“, 2025-10-02,

Sutaupėme jums laiką – visi esminiai šaltiniai čia.