Kinijos Atsakas į JAV Technologijų Draudimus: Ar Europa Pajus Poveikį?

Ar kada susimąstėte, kaip tolimos prekybos įtampos tarp dviejų pasaulio gigantų – Kinijos ir JAV – gali atsiliepti jūsų kasdieniam gyvenimui? Pastaraisiais metais technologijų sektorius tapo vienu pagrindinių kovos laukų tarp šių šalių, o naujausi Kinijos veiksmai rodo, kad ji pasirengusi atsakyti į JAV ribojimus su ne mažesniu ryžtu. Šiame straipsnyje nagrinėjame, kaip Kinija signalizuoja savo svertą prieš JAV technologijų draudimus, kokios gali būti globalios pasekmės ir ar tai palies Lietuvos bei visos Europos ekonomiką. Pasinerkime į detales, kurios gali nulemti ne tik technologijų, bet ir jūsų piniginės ateitį.

Pradėkime nuo esminių faktų. JAV pastaraisiais metais įvedė griežtus eksporto apribojimus Kinijos technologijų bendrovėms, tokioms kaip Huawei, siekdamos riboti jų prieigą prie pažangių puslaidininkių ir kitų strateginių komponentų. Remiantis naujausiais duomenimis, JAV 2023 m. sustiprino šias sankcijas, drausdama eksportuoti tam tikras technologijas, kurios gali būti naudojamos kariniams tikslams. Kinija, reaguodama į tai, ėmėsi atsakomųjų veiksmų, ribodama retųjų žemių metalų eksportą – medžiagų, kurios yra būtinos gaminant lustus, baterijas ir kitą aukštųjų technologijų įrangą. Pagal 2024 m. World Bank ataskaitą, Kinija kontroliuoja apie 80% pasaulinės retųjų žemių metalų rinkos, todėl šie apribojimai gali sukelti rimtų tiekimo grandinės trikdžių visame pasaulyje.

Kodėl tai svarbu Europai ir ypač Baltijos šalims? Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, yra stipriai priklausoma nuo technologijų importo bei globalių tiekimo grandinių. Pavyzdžiui, remiantis Eurostat duomenimis, 2023 m. ES importavo technologijų komponentų už daugiau nei 200 mlrd. eurų, o dalis šių tiekimų tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso nuo Kinijos žaliavų. Jei Kinijos atsakas į JAV draudimus sukels retųjų žemių metalų trūkumą, tai gali reikšti brangesnę elektroniką, lėtesnę technologijų plėtrą ir netgi trikdžius vietinėms įmonėms, kurios gamina ar naudoja aukštųjų technologijų produktus. Įsivaizduokite, kaip tai galėtų paveikti Lietuvos startuolius ar smulkiuosius verslus, kurie remiasi technologijomis – ar jie išliks konkurencingi, jei komponentų kainos šoktels dvigubai?

Dar vienas svarbus aspektas – ekonominės įtampos tarp JAV ir Kinijos gali turėti platesnį poveikį tarptautinei prekybai. Kaip rodo naujausia IMF Economic Outlook ataskaita, globalios prekybos trikdžiai gali sumažinti pasaulinį BVP augimą net 0,5% per ateinančius dvejus metus, jei konfliktas eskaluos.

„ „Tai rodo, kad technologijų karas nėra tik dviejų šalių reikalas – jis veikia visą pasaulį,“ pabrėžė IMF analitikas.“

Pažvelkime į keletą konkrečių skaičių, kurie padeda suprasti situacijos mastą:

• Kinija 2023 m. eksportavo retųjų žemių metalų už **56 mlrd. USD**, o JAV ir ES yra vienos didžiausių pirkėjų (*World Bank* duomenys).
• ES technologijų sektorius sudaro apie **10%** viso regiono BVP, todėl bet kokie tiekimo trikdžiai gali turėti rimtų pasekmių (*Eurostat*).
• Lietuvoje technologijų eksportas 2023 m. sudarė apie **8%** viso eksporto, o tai rodo sektoriaus svarbą vietinei ekonomikai.

Kyla klausimas – kaip tai paveiks jūsų kasdienį gyvenimą? Jei esate vartotojas, galite pastebėti, kad nauji telefonai, kompiuteriai ar net elektromobiliai taps brangesni dėl didėjančių gamybos kaštų. Jei dirbate technologijų sektoriuje ar valdote verslą, tiekimo grandinės sutrikimai gali reikšti uždelstus projektus ar prarastas galimybes. O jei esate investuotojas, verta atkreipti dėmesį į tai, kaip šios įtampos veikia technologijų akcijas – ar tai galėtų būti proga investuoti į alternatyvius tiekėjus Europoje?

Dar vienas psichologinis aspektas – neapibrėžtumas. Kai dvi didžiausios pasaulio ekonomikos įsivelia į prekybos karą, tai kelia nerimą ne tik politikams, bet ir paprastiems žmonėms. Ar galime pasitikėti, kad mūsų vyriausybės ir ES institucijos ras sprendimus, kaip apsisaugoti nuo šių trikdžių? Lietuva jau anksčiau parodė savo ryžtą diversifikuoti ekonomiką, pavyzdžiui, stiprindama technologijų sektorių ir pritraukdama investicijas į vietinę gamybą. Tačiau ar to pakaks, jei globalios tiekimo grandinės ir toliau bus trikdomos?

Pažvelgus į praeitį, galime prisiminti 2019 m., kai JAV pirmą kartą įvedė sankcijas Huawei bendrovei. Tuomet Kinija taip pat grasino riboti retųjų žemių eksportą, tačiau situacija galiausiai nuslūgo dėl abipusių derybų. Ar šįkart bus kitaip? Ekspertai mano, kad dabartinė įtampa yra kur kas gilesnė, nes ji apima ne tik ekonomiką, bet ir geopolitinius interesus.

„ „Šis konfliktas gali tapti ilgalaikiu iššūkiu visai tarptautinei bendruomenei,“ teigia technologijų analitikas iš Bloomberg.“

Kitas svarbus klausimas – ar Europa gali tapti tarpininke šioje kovoje? ES jau dabar siekia didinti savo technologinę nepriklausomybę, investuodama milijardus eurų į vietinę puslaidininkių gamybą per tokias iniciatyvas kaip European Chips Act. Remiantis 2024 m. ES ataskaita, blokas planuoja iki 2030 m. pagaminti bent 20% pasaulyje naudojamų lustų. Tai galėtų sumažinti priklausomybę nuo Kinijos žaliavų, tačiau kelias iki šio tikslo bus ilgas ir brangus. Lietuva, kaip ES narė, taip pat gali pasinaudoti šia strategija, pritraukdama investicijas į savo technologijų sektorių – galbūt tai proga tapti regiono inovacijų centru?

Dar vienas aspektas, kurį verta paminėti, yra poveikis infliacijai. Jei technologijų komponentų kainos augs dėl tiekimo trikdžių, tai gali dar labiau padidinti infliacijos rodiklį Europoje, kuris 2023 m. jau siekė 5,5% (Eurostat duomenys). Lietuvoje infliacija praėjusiais metais buvo dar didesnė – apie 9%, todėl bet koks papildomas kainų augimas būtų skausmingas vietos vartotojams. Ar galime sau leisti mokėti daugiau už technologijas, kai pragyvenimo išlaidos ir taip auga? Šis klausimas turėtų rūpėti kiekvienam iš mūsų.

Baigdami galime pasakyti, kad Kinijos atsakas į JAV technologijų draudimus nėra tik tolimas geopolitinis žaidimas – tai realus iššūkis, kuris gali paliesti kiekvieną iš mūsų. Nuo brangesnių išmaniųjų įrenginių iki lėtesnės technologijų plėtros – pasekmės gali būti įvairios, tačiau viena aišku: turime būti pasirengę pokyčiams. Lietuva ir Europa turi galimybę paversti šią krizę proga, investuodamos į technologinę nepriklausomybę ir ieškodamos alternatyvių tiekimo šaltinių. O ką galite padaryti jūs? Stebėkite situaciją, planuokite savo pirkinius iš anksto ir, jei esate verslininkas, ieškokite galimybių prisitaikyti prie naujų rinkos sąlygų. Galiausiai, šis technologijų karas gali tapti ne tik iššūkiu, bet ir stimulu inovacijoms – ar esame pasirengę tuo pasinaudoti?